- snarpsoti
- snarpsóti, snar̃pso, -ójo intr. J.Jabl, NdŽ, DŽ1, Stč; Sut šnek. tūnoti apsnūdusiam ar nusiminusiam, snopsoti: Ko snarpsaĩ kai musmirių aps[i]ėdęs? Ds. Ko ten daba snarpsaĩ, eitum geriau rugių pjaut! Gsč. Ko snarpsaĩ lūpą pakabinęs? Šd. Ko snarpsaĩ kaip arklys prieš lietų, nuleidęs nosį? Vb. Ka nėr išgert, kogi te snarpsósi? Mžš. Jau arklys vėl snar̃pso, turbūt apsisukė apie kelmą Paį.
Dictionary of the Lithuanian Language.